
Velykų kelionė Italijoje: IV dalis Roma
Visi keliai veda į Romą! Tad ir mes iš Florencijos atvykome į Romą, kurioje praleidome pusdienį ir iš jos skridome atgal į Vilnių.
Tačiau, po kiek laiko vėl sugrįžau į Romą, jau ilgajam savaitgaliui, tad dalinuosi išsamesniu pasakojimu apie šį miestą-muziejų, gražiausiomis lankytinomis vietomis, įspūdžiais ir patarimais. Tad pakeliaukime kartu!
Vaizdas nuo „Ispaniškų laiptų” – masė žmonių 🙂 Buvo apie 13:30 val.
Tiesa, iš viršaus matosi daugybė puikių terasų ant stogų. Turbūt vakarais, jos būna pilnos žmonių.
Nusileidžiame per ispaniškus laiptus iki Barcaccia fontano. Dailus kūrinys, tačiau, kai tiek žmonių aplinkui, norisi greičiau rasti tuštesnę gatvę :)))
Kaip atrodo ispaniškai laiptai vidurdienį (p.s. dabar yra uždrausta ant jų sėdėti, tada dar buvo galima…)
Dienos metu, karštis tikrai yra didelis, tad gelbsti mieste esantys geriamo vandens čiaupai
Trevi fontanas – be galo įspūdingas, tiek savo milžinišku masteliu, tiek ir meistryste! Tikrai vienas iš dalykų, kuriuos tikrai reikėtų pamatyti per gyvenimą 🙂 Tačiau lankantis dienos metu, kadangi yra turistų jūra, reikia saugotis kišenvagių. Tikrai matėme nemažai neaiškių tipelių.
Pakeliui einant link Trevi, gatvėje ruošė ir pardavinėjo kokteilius, tad susiviliojome Mimozomis 🙂
Į Trevi fontaną reikia įmesti monetą, kad vėl sugrįžtum. Šis fontanas surenka daugiausia monetų pasaulyje! Surinktus pinigus paaukoja labdarai. Tad aplankę Trevi fontaną jau judėjome link automobilio, o po to į Romos oro uostą.
Kaip ir rašiau pradžioje į Romą vėl sugrįžome! Tad čia pasakoju toliau, kokia Roma anksti ryte ir ką dar joje būtina aplankyti!
Jau išmokę pamoką, kad keliaujant sezono metu, kai yra itin daug turistų ir norint ramiai pasimėgauti miesto vaizdais, reikia keltis anksti ryte. Tad štai taip atrodo Ispanijos laiptai ryte 🙂 Mes vieninteliai ten sėdėdami suvalgėm sumuštinius 🙂
Visi po truputį ruošiasi darbams, Panteonas dar uždarytas. Liko kelios min. iki atidarymo, tad palauksime. Įėjimas yra nemokamas, tačiau jau prieš tai buvę matėme dienos metu milžinišką eilę, kurioje reikėtų stovėti kepinant saulės. O dabar tuščia!
Atsidaro! Milžiniškas duris atidaryti nelengva… Be eilės užeiname į vidų 🙂 Žinoma ne vieni, atėjo dar turistų. Išėjus po truputį pradėjo rinktis eilutė.
Panteonas – geriausiai išsilaikęs antikinis statinys Romoje. Kadaise buvusi romėnų „visų dievų šventykla“, esanti Piazza della Rotonda aikštėje, buvo pastatyta maždaug II a. imperatoriaus Hadriano. Pastato vidų apšviečia natūrali šviesa, krentanti pro angą kupolo viršuje, oculus. Net ir praėjus dviems tūkstančiams metų po šio architektūros šedevro statybos, Panteono kupolas yra didžiausias pasaulyje kupolas, pastatytas tokia technologija. Kupolo aukštis ir vidinis plotis yra vienodi ir sudaro 43,3 m. Bene žymiausias Panteone palaidotas žmogus yra renesanso dailininkas Rafaelis. Taip pat Panteone yra ir įvairių Italijos monarchų antkapiai.
Navonos aikštė (Piazza Navona) Ši aikštė vadinama gražiausia Romos barokine aikšte. Aikštė pradėjo įgyti dabartinį pavidalą XVII a., kai popiežius Inocentas X, kurio giminės rūmai stovėjo aikštėje, užsakė pastatyti naują bažnyčią, rūmus ir fontaną. Pati aikštė dar tuštoka.
Gražiausią aikštės fontaną – Keturių upių fontaną (Fontana dei Quattro Fiumi) – sukūrė Bernini. Jį puošia keturių didžiausių pasaulio upių (Nilo, La Plata, Dunojaus ir Gango) alegorinės figūros, sėdinčios ant uolų po obelisku.
Navonos aišktė dienos metu pilna gyvenimo
Angelų tiltas ir Šv. Petro bazilika
Šv. Angelo pilis (į vidų nėjome, tačiau, ant pilies stogo taip pat yra apžvalgos aikštelė iš kurios atsiveria puiki panorama).
Koliziejų priėjome apie pietus, tad čia jau teko pastovėti eilutę (apie 30 min). Tiesa, pasisekė, kai atvykome buvo pirmas mėnesio savaitgalis, tad dauguma objektų buvo nemokami. Planuojant kelionę į Romą verta tą įsiminti, tikrai galima nemažai sutaupyti!
Koliziejaus viduje. Gal vaizdas nėra pats įspūdingiausias, yra daug žymiai geriau išlikusių amfiteatrų, tačiau, kai susimastai apie istoriją, įsivaizduoji, kaip čia vyko gladiatorių kovos ir dabar tu čia vaikštinėji lieti tuos tiek daug mačiusius akmenis, tai apima įspūdingas jausmas 🙂
Toliau einame į Forumą – (it. Foro Romano). Tai didelis architektūrinis ansamblis, išsidėstęs tarp Romos Kapitolijaus kalvos, Palatino kalvos ir Koliziejaus. Beveik visi čia esantys pastatai siekia Romos respublikos laikus. Ankstyvosios respublikos laikais forumas buvo chaotiška vieta su maisto prekystaliais, viešaisiais namais, šventyklomis ir senato posėdžių sale (į jį taip pat atstovėję greitai judančią eilę patekome nemokamai).
Įspūdinga laisvai sau vaikščioti po tokius senus laikus menančius griuvėsius. Romos Forumo reikšmė išaugo vėlyvaisiais Respublikos ir Imperijos metais. Tai buvo turbūt gražiausia ir įspūdingiausia miesto vieta – gausybė šventyklų, triumfo arkų, paminklų, rūmų. Žlungant Vakarų Romos Imperijai, nukentėjo ir forumas. Ypač miestas ir forumas nukentėjo barbarų invazijų metais.
Ir prisilesti prie istorijos, svarbu tik fantaziją įjungti ir pagalvoti ko tik nematė šie griuvėsiai!
O kaip gražiai žydėjo pieva! Tolumoje matosi Viktoro Emanuelio II paminklas į kurį toliau ir eisime.
Didingasis Viktoro Emanuelio II paminklas Venecijos aikštėje. Pradėtas statyti 1885 m., o baigtas – 1911 m. pirmojo suvienytos Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio II garbei.
Viktoro Emanuelio II statulą skulptorius Kiaradija kalė net 20 metų. Pjedestalą puošia svarbiausius Italijos regionus simbolizuojančių figūrų bareljefai.
Šio gigantiško paminklo viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, vadinama Terrazza del Vittoriano, arba Terrazza delle Quadrighe, nuo kurios galima pasižvalgyti virš Romos stogų, apžvelgti antikines miesto liekanas (Koliziejų, forumą) ir klasikinį senamiestį. Lankymas nemokamas (visada).
Vaizdai nuostabūs!
Toliau kylame į Kapitolijaus kalvą, į kurią veda didieji Kordonata (it. Cordonata) laiptai, pastatyti pagal 1536 m. Mikelandželo projektą, imperatoriaus Karolio V šlovei.
Šiandien Kapitolijus yra Romos mero ir savivaldybės būstinė.
Nuo Kapitolijaus kalvos galima pasigrožėti Forumu iš viršaus
Taip pat čia reikia įdėmiai dairytis norint surasti Romos simbolį – Vilkės skluptūrą.
Pagal legendą, Albos Longos karalius Numitoras buvo Romulo ir Remo senelis. Jo brolis Amulijus nuvertė Numitorą iš sosto ir nužudė jo sūnus. Numitoro duktė Rėja Silvija tapo vestale ir turėjo saugoti nekaltybę, tačiau dėl dieviškojo įsikišimo (Marso ar Herkulio) tapo nėščia. Kai tik broliai dvyniai Romulas ir Remas gimė, Amulijus nuskandino Rėją Tibro upėje, o vaikus paleido krepšyje plaukti. Tačiau brolius rado vilkė, kuri juos išmaitino iki jie suaugo. Po Amulijaus mirties ir Numitoro sugrįžimo į sostą, broliai nusprendė įkurti miestą toje vietoje, kur Tibras juos išplukdė į krantą.
Čia sako skaniausia kava Romoje! — „Caffè Tazza d’Oro”
Dar viena gyva aikštė, kurioje nuolat vyksta veiksmas – Popolo. Taip pat pakilus ant kalno, kur matosi terasa, atsiveria nuostabi Romos panorama, kurią galima grožėtis nemokamai.
Popolo aikštė (Piazza del Popolo) Aikštėje stovi autentiškas obeliskas iš Heliopolio, Egipto. Tolumoje matosi Vatikanas (Šv. Petro bazilika)
Daug gražių miesto vaizdų žvelgiant nuo to paties kalno.
Taip pat nuo paėjus nuo apžvalgos aikštelės prasideda Villa Borghese parkas, dažnai vadinamas atgaivos oaze
Villa Borghese parkas – vienas iš didžiausių viešųjų parkų Romoje, jo plotas siekia apie 80 hektarų ir padalintas į skirtingų charakteristikų sodus – nuo angliškojo stiliaus sodų, iki tipinių Italijos stiliaus sodų.
Vis dar tas pats parkas ir fantastiško grožio skėtinės pušys
Prieš tai dieną bandėme patekti į Vatikaną, bet prastovėję valandą eilėje, supratome, kad reikės dar pora valandų laukti, tad sugrįžome kitą dieną ryte. Štai mus pasitinka įspūdingoji šv. Petro bazilika!
Net keista, kai prieš tai žmonių eilė buvo užėmusi visą aikštę, o dabar joje nieko nėra! Pavieniai žmonės praeina, tad ramiai be eilės patekome į vidų.
Po patikrų kaip oro uoste, įeiname į šv. Petro baziliką – didžiausia pasaulyje katalikų bažnyčia, pavadinta pirmojo popiežiaus, apaštalo Petro vardu. Mus pasitinka tokia magiška šviesa!
Šv. Petro bazilikos statybos darbai užtruko net 100 metų. 1590 m., milžinišką – 132 m aukščio, bazilikos kupolą suprojektavo Mikelandželas. Dešinėje bažnyčios navoje yra jo Pieta (matosi nuotraukoje). Kiti garsiausi tų laikų menininkai taip pat prisidėjo prie bažnyčios ir jos aplinkos kūrimo. Keli garsūs vardai – Bremantė, Rafaelis, Baltazaras Peručis, Antonijus de Sangalas ir kt. Priekinio kiemo ovalinę kolonadą, kolonas, pilonus ir natūralaus dydžio įvairių šventųjų skulptūras ir liustros rozetę, virš šv. Petro altoriaus, sukūrė Giovannis Lorenzas Berninis.
Sakoma, kad bazilikos viduje galima sutalpinti iki 60 000 tikinčiųjų. Įėjimas yra nemokamas.
Dėl saugumo esanti tvorelė trukdo fotografuoti, tad selfių lazdos praverčia :)))
Kylame daugybe siaurų laiptelių į kupolą ir vėliau vedančių ant stogo (kaina 5€ lipant laiptais), tiesa yra liftas (7€ kylant liftu), kuris užkelia dalį laiptų, bet tie laiptai yra platūs ir patogūs lipti, o jau po to, kur išleidžia liftas prasideda siaurasis ir suktasis kilimas į kupolą.
Valio! Užlipinome ant stogo! 🙂
Po tiek lipimo vaizdai apdovanoja – Šv. Petro aikštė. Jau matosi eilutė laukiančiųjų čia patekti.
Matosi visas Vatikanas
Pusryčiai Vatikano muziejuje (vėliau dar atnešė desertus, kurie mums buvo stipriai per saldūs, tai čia valgyti nerekomenduojame ir labai brangu, mes tiesiog bandėme taupyti laiką)
Vatikano muziejaus kiemelis.
Turėjo pasiėmę audiogidą, tačiau buvo labai nuobodus, vien sausi faktai ir skaičiai, tad nerekomenduojame, geriau imti arba tikrą ekskursiją su gidu, arba tiesiog kaip mes vaikščioti ir gėrėtis erdvėmis ir menu.
Einame visą laiką su žmonių jūra, gerai, kad daug kur bene didžiausią įspūdį palieka freskos lubose, tad niekas netrukdo jų žiūrėti. Didžiausią visgi įspūdį paliko Siksto koplyčia, neturiu jos nufotografavus, nes ten griežtai draudžiama fotografuoti. Laukiant eilėje iki ją patenkant yra daugybė ženklų, kad negalima fotografuoti ir kalbėti. Ten net yra dirbantis žmogus, kuris koplyčioje vis tildo nesusipratusius turistus, per mikrofoną sakydamas: šššš! Ir kartodamas, kad negalima fotografuoti, tas kiek komiškai skamba. Bet pati koplyčia tikrai įspūdinga ir ši nuotrauka rasta internete tikrai neperteikia to jausmo, tos meistrystės! Sakyčiau vien dėl jos verta aplankyti šį muziejų.
Siksto koplyčia išpuošta Renesanso laikotarpiu nutapytomis Michelangelo Buonarroti, Sandro Botticelli, Pietro Perugino, Pinturicchio ir kitų dailininkų freskomis. Koplyčia garsi tuo, kad joje renkami popiežiai.
O čia vienas iš man labiausiai patikusių – žemėlapių koridorius.
Vatikano muziejuje yra vieni žymiausių pasaulyje laiptų – šie spiraliniai laiptai, suprojektuoti Džiuzepės Momo 1932 m., kartais pavadinami Bramantės laiptais. Architektui Momo sukurti šiuos laiptus įkvėpė D. Bramantės spiraliniai laptai, pastatyti 1512 m., kurie taip pat yra Vatikane, bet turistams nėra atvirai prieinami.
Čia kaip atrodo laiptinė iš apačios, tikras meno kūrinys!
Tai tiek 🙂 Iki, gražioji Italija!
P.s. apsistojome netoli Vatikano iš ten daug objektų buvo pasiekiame pėsčiomis arba pavažiavus metro. Neberadau apartamentų, bet rezervavom per „airbnb”
Paspaudus šią nuorodą, savo pirmai nakvynei gausite 30€ nuolaidą:spausti čia)
_____
Ačiū, kad pakeliavote nuotraukomis ir tekstais drauge su manimi 🙂
Visos naudojamos nuotraukos išskyrus vieną (prie kurios yra nurodytas šaltinis) yra mano ©Monika Adomaitienė, ©www.feelphoto.lt
Jei norėtume panaudoti šį straipsnį savo puslapyje, prašau susisiekti – info@feelphoto.lt
Kas turite klausimų, rašykite į komentarus, mielai atsakysiu. Taip pat kviečiu dalintis su draugais!
Nuoširdžiai,
Monika Adomaitienė
Feel Photo fotografė
One comment