Velykų kelionė Italijoje: II dalis Venecija

Tęsiu pasakojimą apie Velykų kelionę po Italiją. Iš Bergamo popiet atvykome į Veneciją. Automobilį planavome palikti mokamoje „Tronchetto” automobilių aikštelėje pačioje Venecijoje, ten vietų iš anksto negalima rezervuoti, nes „visada būna vietų”. Prastovėję kelias valandas ir įsitikinę, kad eilė pajuda, tik, kai kažkas iš jos išvažiuoja, supratom, kad nieko nebus – šventinis savaitgalis ir aikštelė pilna. Tad greitai apskambinome aplink Veneciją esančias aikšteles ir radome vietą „Parkin go”. Tiesa ji buvo kiek toliau, tad iki centro grįžome viešojo transporto autobusu. Šiek tiek buvo gaila laiko, bet kol stovėjome „kamštyje” palijo lietus, o mums jau atvykus nustojo! 🙂 Tad pagaliau atvykus pradėjome pažintį su šiuo legendiniu miestu. Čia sužinosite apie kelionės į Veneciją įspūdžius, lankytinas vietas ir patarimus.

Kairėje matosi  Kalatravos/Konstitucijos tiltas. Jis yra naujai pastatytas – šiuolaikinė konstrukcija. Tikrieji venecijiečiai jo labai nemėgsta ir net padavė architektą į teismą! Kalbama, kad italai tiesiog nemėgsta naujų dalykų, nes kas sena – turi istoriją – yra didinga, o naujovės neturi sielos.

Tolumoje matosi Degli Scalzi Basųjų (karmelitų) tiltas. Jis pavadintas pačių neturtingiausių – vaikščiojusių basai vienuolių vardu, tačiau yra tikrai elegantiškas, pagamintas iš dailaus Istrijos baltojo akmens. Šis tiltas nuo geležinkelio stoties veda į Santa Maria di Nazareth bažnyčią.

Atvykus sėdome į nr. 1 vandens autobusą 🙂 Ir praplaukėme didžiuoju kanalu iki St. Marco aikštės. Tai bene pigiausias būdas praplaukti didžiuoju kanalu ir pasigrožėti Venecija iš vandens. Kadangi buvome pirmi, tad gavome puikias vietas atsisėsti pačiame priekyje ir džiaugiamės vaizdais! Ties didžiuoju kanalu buvo statomi prabangiausi namai ir čia kūrėsi turtingiausios šeimos. Tikrai verta juo praplaukti!

Rialto tiltas (16 a.) vienas lankomiausių objektų Venecijoje. Jis yra svarbus, nes ilgą laiką čia buvo prekybos ir finansų centras, čia rinkdavosi visa Venecija. Anksčiau tiltas buvo medinis, tačiau per vieną renginį ant jo buvo tiek žmonių, kad jis sulūžo. Ir po to jau pastatė mūrinį tiltą su jo viduje esančiomis parduotuvėlėmis, kad ir toliau išlaikyti nuo senų laikų čia esančią miesto centro dvasią.

Įdomus faktas, kad senais laikais dauguma tiltų buvo platesni ir be turėklų. O ant tų tiltų susirinkdavo vyrai iš skirtingų rajonų ir „aiškindavosi santykius” taip pritraukdami daugybę žiūrovų. Anksčiau kaudavosi su ginklais, o nuo 16 a. buvo leista tik kumščiais. Yra net vienas tiltas pavadintas „Kumščių tiltu„.

Išlipome iš vandens autobuso St. Marco stotelėje tiesiai atėjome į St. Marco (Šv. Morkaus) aikštę, kadaise Napoleono pavadinta „elegantiškiausia Europos svetaine“.
Nuo seno San Marco rajonas buvo vienas svarbiausių Venecijoje. Šioje aikštėje stovi didingoji Šv. Morkaus bazilika, taip pat kampanilė – 99 m bokštas iš kurio atsiveria puiki Venecijos panorama. Eilė prie bokšto buvo ilga, o mes atvykome labai trumpam, tad negaišome laiko ir mėgavomės pačiu miestu.

Šv. Morkaus bazilika. Jos struktūra atitinka kryžiaus formą. Fasadas, kupolai ir sienos gausiai išpuošti mozaikomis, daugiausia atspindinčiomis bizantinio meno tradicijas. Įdomu, kad Venecijoje yra net apie 200 bažnyčių!

Nakvojome vos vieną naktį Venecijoje, tad taupant laiką, norėjosi nakvoti miesto širdyje, istoriniuose apartamentuose. Juos išsinuomavome per „Airbnb”(šių apartamentų neberadau per „Airbnb”, bet yra daugybė kitų puikų variantų, p.s. paspaudus šią nuorodą, savo pirmai nakvynei gausite 30€ nuolaidą:spausti čia)
Naktis 4-viečiame kambaryje kainavo 129€.
Tiesa, šiek tiek pavėlavome atvykti, nes Venecijos gatvelės tikrai gana klaidžios, o navigacija prastokai veikia. Tad paklaidžiojome, kol radom 🙂

Čia yra bendra apartamentų erdvė. Martynas išbandė pianiną, tačiau gaila, jis tik dekoracija, nes nėra suderintas.

Kambarys buvo tikrai erdvus!

Dar vienas iš šių apartamentų privalumų – St. Marco (Šv. Morkaus) bokštas (Kampanilė) matosi pro langą bei vaizdas į siauras gatveles.

O čia tokia graži laiptinė, kur gyvenome. Man patinka apsistoti istoriniuose apartamentuose. Čia gali pajausti, įsivaizduoti tą laikmetį, taip autentiškiau, be masės žmonių.
P.s. primenu, jei ieškote kur apsistoti ir dar neturite paskyros, registruokitės per šią nuorodą: spausti čia gausite nuolaidą 🙂

Vakare išėjome pasivaikščioti. Aplankėme pagrindines vietas: St. Marco – Šv. Mokraus aikštė ir joje esanti bazilika ir kampanilė, Dožų rūmai, didysis kanalas, tiltai, pasakosiu apie juos žemiau, o po to tiesiog klaidžiojome.
Įdomu, kad paėjus toliau nuo didžiojo kanalo, kur pilna turistų, radome tuščių gatvelių, tiltelių, tad vėliau prie vieno tuščio kanalo smagiai pasisėdėjome.
P.s. nuotraukoje atodūsių tiltas. Dožų rūmai sujungti su buvusiu kalėjimu – per šį tiltą įtariamieji buvo vedami į tardytojų apklausas ir vesdami atsidusdavo, tai dažnai būdavo paskutinis atodūsis prieš patenkant į kalėjimą.

San Giorgio Maggiore – sala, kurioje yra įsikūręs vienuolyno kompleksas. Taip pat galima pakilti į bokštą ir pasigrožėti Venecijos panorama, į ją galima nuplaukti vandens autobusu.

Labai smagu, tiesiog klaidžioti! Tikrai daugybė žavių gatvelių.

Velykų aušra. Atsikėlėme apie 6 ryto. Vaizdas pro langą – antenos ir Kampanilė (St. Marco – Šv. Morkaus bokštas). Naktį jis pradėjo skambinti, nes atėjo Velykos! Garsas buvo įspūdingas 🙂

Susiruošėme ir išėjome į dar tik bundančią Veneciją. Nuostabi raudona saulė po truputį dažė pastatų viršūnes.

Dožų rūmai švintant. Beje, vienintelės čia triukšmavo žuvėdros! 🙂 Ir tikrai džiaugsmas, man kaip fotografei, kad pavyko žuvėdrą pagauti idealioje kompoziciškai vietoje šiame kadre! 🙂
Apie rūmus – pirminiai buvo pastatyti 11 a. ir buvo naudojami gynybai, vėliau jie sudegė. Dabartiniai rūmai pastatyti 14-15 a., juose dirbo miesto valdžia. Miestas buvo labai turtingas, tad rūmų viduje galima išvysti žymiausių to meto tapytojų prabangiai dekoruotus kambarius ir sales.

Tekančios saulės spinduliai „įjungė” žibintus 🙂

Buvo kažkas nepakartojamo, nes mes to specialiai neplanavome! Tiksliai nežinojau, kur tekės saulė, tad atėjus prie didžiojo kanalo kaip tik tuo metu, kai tarp gondolų teka saulė, buvo turbūt geriausia Velykų dovana! Tikrai vienas iš įspūdingiausių mano matytų vaizdų! Tuščia Venecija, tik žuvėdros klykauja ir saulė nudažanti vandenį ir dangų… Bei dar „miegančių” gondolų siluetai. Tobula!

Didysis kanalas saulei tekant.

Bazilika Santa Maria della Salute

Pasidžiaugę vaizdu dabar jau ėjome į autobuso stotelę. Tiesa, kaip ir rašiau anksčiau, gatvelės yra tikrai painios, ir navigacija nesigaudo, tad pajutę, kad per ilgai nepasiekiame tikslo bandome orientuotis ir su realiu, ir su telefoniniu žemėlapiu.

Vos vienas kitas žmogus pačioje miesto širdyje! Įsitikinome, kad gausiai turistų lankomose vietose, verta anksti keltis ir mėgautis tuščiu, bundančiu miestu ir nuostabia šviesa! O čia katinėlis mus išlydėjo 🙂

Kadangi paklaidžiojome ilgiau nei planavome, skubame važiuoti į Florenciją, kad pamatytume unikalią Velykų procesiją, kuri baigiasi fejerverkais dieną!
Kaip mums sekėsi Florencijoje, kur geriausia vieta stebėti saulėlydį su mažai turistų, sužinosite: spauskite čia

 

Visos naudojamos nuotraukos yra mano ©Monika Adomaitienė, ©www.feelphoto.lt
Jei norėtume panaudoti šį straipsnį savo puslapyje, prašau susisiekti – info@feelphoto.lt
Kas turite klausimų, rašykite į komentarus, mielai atsakysiu. Taip pat kviečiu dalintis su draugais!

Nuoširdžiai,
Monika Adomaitienė
Feel Photo fotografė